Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Utenos apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Teisėja mantiją laisvalaikiu iškeičia į sportinę aprangą

Teisėja mantiją laisvalaikiu iškeičia į sportinę aprangą
2018-10-24

Rugsėjo mėnesio pradžioje Utenos apylinkės teismo bendruomenė pasitiko naujas pareigas eiti pradėjusią teismo pirmininkę ir Ignalinos rūmų teisėją Ireną Vapsvienę. Tąkart nauja vadovė, dėkodama už sveikinimus bei palaikymą, kalbėjo apie esamų darbo sąlygų gerinimą, finansinį stabilumą ir pabrėžė, kad gerus santykius bei teigiamą mikroklimatą galima pasiekti visiems dirbant bendrą komandinį darbą, pagrįstą pagarba, supratingumu ir geranoriškumu. Praėjus daugiau nei mėnesiui po naujos pareigybės paskyrimo laikraščio „Utenos diena“ žurnalistė kalbino Utenos apylinkės teismo pirmininkę I. Vapsvienę ne tik apie keliamus uždavinius darbe, nuveiktus ir rikiuojamus darbus, bet ir pomėgį sportuoti.

Kodėl pasirinkote teisėjos kelią?

Sunku pasakyti, ar aš pasirinkau šį kelią. Galbūt tas kelias pasirinko mane. Nuo mažumės buvau nepakantus ir sudėtingo charakterio vaikas. Teisingumo jausmas glūdėjo manyje, tad problemas spręsti pradėdavau ne nuo savęs, o nuo kitų. Jeigu visa tai būtų vykę tarp bendraamžių, tikriausiai viskas būtų buvę gerai. Tačiau teisybės nuolat ieškodavau tarp pedagogų. Visuomet stengdavausi būti dėmesio centre, o tėveliams tai kėlė nemažai rūpesčių. Tą suvokiau tik augindama savo vaikus.

Dar būdama mokine niekuomet nesusimąsčiau, kad pasirinksiu teisėjos kelią. Visą laiką norėjau tapti vaikų darželio auklėtoja, pedagoge. Tačiau laikui bėgant keitėsi mano požiūris, tad baigusi vidurinę mokyklą nusprendžiau stoti į policijos akademiją. Tai buvo pirmieji metai, kai priėmė ir merginas. Dėl šio žengto žingsnio tikrai nesigailiu, nors mano pedagogų šeima į tokį ekstremalų posūkį žiūrėjo neigiamai. Kadangi buvau aktyvi sportininkė, įstoti į policijos akademiją nebuvo sudėtinga. Tačiau vėliau laukė labai daug iššūkių: reikėjo įrodyti, kad 90 merginų tarp 500 vaikinų tarpusavyje gali vienodai konkuruoti ne tik mokslo atžvilgiu, bet ir fiziškai.

Dar bestudijuodama policijos akademijoje susipažinau su savo dabartiniu vyru: meilės kelias atvedė į Ignaliną, kur devynerius metus dirbau Ignalinos rajono policijos komisariato Tardymo poskyryje. Darbas buvo išties labai sudėtingas, o dirbdama jaučiau, kad kažko trūksta. Įstojau neakivaizdžiai mokytis į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kurį baigiau 2003 metais.

 

Ar Jūsų darbe buvo svyravimų dėl šio pasirinkimo?

Svyravimai ir abejonės būna tik prieš pasirinkimą. Vėliau, kai apsisprendi, svyravimų nebelieka. 15 metų dirbama teisėja nė karto nesigailėjau. Šis darbas sunkus ir atsakingas, nuo jo negaliu atsiriboti ir namuose. Kartais darbines problemas bandau spręsti net naktimis, kartais geniali mintis į galvą šauna tik paryčiais.

 

Jūsų, kaip teisėjos, darbo patirtis didžiulė, nagrinėjate įvairias baudžiamąsias, administracines, civilines bylas. Kurią bylą galėtumėte išskirti?

Kiekviena byla palieka savo pėdsakus. Tačiau negalėčiau išskirti vienos konkrečios bylos. Man asmeniškai pačios sudėtingiausios su šeimomis, jų likimais susijusios bylos, kurios paliečia vaikus, kyla ginčų tarp artimiausių šeimos narių dėl kažkokio žemės lopelio ar tėvų namų pasidalijimo. Kartais pradedu abejoti, ar tai yra svarbiausia žmogaus gyvenime. Skaudu, kai net dėl menkiausio turto pasidalijimo kyla problemų tarp pačių artimiausių žmonių, nutrūksta santykiai tarp brolių ir seserų, pažeidžiamos tėvų teisės. Tai labai jautrios bylos, paliečiančios vidines žmogiškąsias stygas. Teisėjas – nėra robotas, jis neretai iškilusius ginčus bando spręsti ieškodamas bendro kompromiso abiem šalims bei tinkamų būdų, kaip viską išspręsti taikiai. Visuomet malonu, kai daugiau nei metus besibylinėdami žmonės suranda bendrą išeitį.

 

Ar tokių bylų būna daug?

Neseniai baigiau šeimos skyrybų bylą. Procesas tęsėsi metus ir du mėnesius. Santuoka nutraukta bendru sutarimu. Manau, kad prie teigiamos bylos baigties prisidėjau ir aš: išsiskyrę žmonės bendraus ir toliau, taikliai išsprendė iškilusias problemas dėl vaikų bei kitų klausimų.

 

Nuo rugsėjo 3 dienos pradėjote eiti Utenos apylinkės teismo pirmininkės pareigas. Akivaizdu, kad atsirado naujovių, keitėsi darbo krūviai. Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

 

Yra pakeitimų. Ir nemažų. Laukia dar vienas iššūkis administravimo srityje. Kartą per mėnesį stengiuosi aplankyti visus mūsų apskrityje esančius teismo rūmus. Prioritetą teikiu bendraudama tiesiogiai su žmonėmis, o tai labai svarbu tada, kai yra kažkokių problemų. O jų iškyla išties nemažai ne tik administravimo srityje, bet ir sprendžiant asmeninius santykius. Vieną ar du kartus per savaitę atvykstu į Uteną. Antradieniais iki pietų priiminėju interesantus, bendrauju su kolegomis, pasirašau dokumentus, kurių tikrai nemažai. Teisėja dirbu Ignalinoje, tačiau mano darbo krūvis sumažėjęs, nes prisideda nemažai administracinio darbo.

 

Su kokiomis problemomis jau teko susidurti?

Šiandien jokių problemų kol kas nėra. Turiu nuostabią komandą. Matau, kad yra ryžto ir noro įdiegti naujovių, kaip palengvinti ir pagerinti darbą. Pagrindiniai mano tikslai – ne tik darbo sąlygų, bet ir bendros darbinės atmosferos gerinimas. Visi teisėjai yra geranoriški, tad jutau jų palaikymą. Jeigu to nebūtų buvę, veikiausiai nebūčiau pasirinkusi šių pareigų.

 

Kas Jus šiame darbe motyvuoja?

Kaip teisėją mane motyvuoja žmonių poelgis: visuomet malonu, kai ateina ir nuoširdžiai padėkoja. Kartais teismo slenkstį peržengusiam žmogui paprasčiausiai reikia išsikalbėti su žmogumi, kuris nori išklausyti. Neretai ramybės neduodanti problema taip ir išsisprendžiama. Mano manymu, Temidė neturėtų būti užrištomis akimis, o atvirkščiai – plačiai atmerktomis tam, kad matytų žmonių problemas.

Džiugu, kad auga žmonių pasitikėjimas teismais. Teisėjas – irgi žmogus, jis turi jausmus, o mantija jį įpareigoja, kelia visuomenės pasitikėjimą.

 

Ar užtenka laiko pomėgiams? Kokie jie Jūsų gyvenime?

Kaip ir kiekvienos profesijos atstovai, taip pat ir teisėjai neša tam tikrą psichologinį krūvį. Jį reikėtų nusimesti. Man labai padeda sportas. Mėgstu bėgioti po gražias Ignalinos apylinkes. Jei oras geras, mane šis sportas labai puikiai nuteikia. Tačiau jau antrą mėnesį darbo krūvius ir fizinį aktyvumą sunkiai sekasi suderinti. Kadangi šiuo metu tenka spręsti nemažai su darbine veikla susijusių klausimų, prisipažinsiu, sportą šiek tiek apleidau. Kiekvieną kartą važiuodama pro Ignalinos sporto centrą prisižadu sau, kad jau laikas pradėti. Renkuosi 10 kilometrų distancijas. Turiu bendraminčių ne tik savo šeimoje, bet ir tarp giminaičių.

 

Ar Jūsų darbas – gyvenimo būdas?

Tai gana filosofinis klausimas. Kiekvienas žmogus profesiją renkasi pagal savo vidinį poreikį. Ne veltui įstatymas apibrėžia, kad sprendimą priimdamas teisėjas turi vadovautis ir vidiniu įsitikinimu. Mano manymu, tas vidinis įsitikinimas, moralinės nuostatos, susiformavusios vertybės turi įtakos ir teisėjos darbui.

 

 

Lina NARČIENĖ, udiena.lt@gmail.com

Nuotraukos autorė Lina NARČIENĖ

Informacija atnaujinta 2018-10-24 16:13:28