Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Teismas neteikia teisinių konsultacijų. Teisines konsultacijas (pirminę teisinę pagalbą) teikia ir organizuoja savivaldybės pagal asmens deklaruotą (arba faktinę) gyvenamąją vietą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis specialistas ar advokatas teikia teisinę informaciją ir konsultacijas, parengia valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtus dokumentus, padeda spręsti ginčą ne teismo tvarka, parengia taikos sutartį.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių yra ligotas arba yra kitų rimtų priežasčių, parodymai ar paaiškinimai teismui leidus gali būti duodami sėdint.

Paprastai bylas pirmosios instancijos teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka teismo posėdžiuose. Siekiant nustatyti tiesą ir gauti kuo daugiau informacijos apie byloje sprendžiamus klausimus į teismo posėdžius šaukiami visi su byla susiję asmenys. Visų pirma, į posėdžius kviečiami tiesiogiai su byla susiję asmenys – ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys (civilinėse bylose), kaltinamieji ir nukentėjusieji (baudžiamosiose bylose) bei administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys ir nukentėjusieji (administracinių teisės pažeidimų bylose). Taip pat visų rūšių bylose gali būti kviečiami liudytojai. Tai asmenys, kurie turi tam tikrų žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant bylą ir priimant teisingą teismo sprendimą.

Gavus šaukimą liudyti, į teismą neatvykti galima tik esant svarbioms priežastims. Tačiau būtina žinoti, kad, spręsdami klausimą dėl neatvykimo priežasties pripažinimo svarbia, teismai dažnai kreipia dėmesį į šaukiamo asmens elgesį, t. y. ar jis, gavęs šaukimą ir negalėdamas atvykti, elgėsi rūpestingai ir atsakingai. Todėl, gavęs šaukimą į teismą liudyti ir dėl svarbių priežasčių negalėdamas atvykti, Jūs turite susisiekti šaukime nurodytais kontaktiniais telefonais ir raštu informuoti apie negalėjimą atvykti, pateikti teismui šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Tokiu atveju Jūs išvengsite gresiančių sankcijų už neatvykimą į teismą.

Jei civilinėje byloje dalyvaujate ne kaip liudytojas, o esate ieškovas, atsakovas ar trečiasis asmuo ir dėl svarbių priežasčių negalite dalyvauti teismo posėdyje, galite teismo prašyti atidėti posėdį, pateikiant neatvykimo priežastis patvirtinančius dokumentus, taip pat galite prašyti teismo bylą nagrinėti Jums nedalyvaujant arba galite pavesti savo interesams atstovauti advokatui ar advokato padėjėjui. Tačiau visais atvejais turite informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti, nes priešingu atveju byla gali būti išnagrinėta ir priimtas sprendimas Jums už akių arba ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Atvykdami į teismą su savimi turėkite savo tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę).

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.

Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, vertėjai bei ekspertai.

Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia (sekanti diena po procesinių dokumentų įteikimo adresatui). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

Bylos šalys gali susipažinti su civilinės bylos teismo posėdžio garso įrašu ir gauti jo kopijas.

Teismo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mokamos į viena iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams.

Taip pat teisme leidžiama neviešai nagrinėti bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas ir kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinioms apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusysis dėl viešo bylos nagrinėjimo gali patirti psichinę traumą ar kitokių sunkių pasekmių. Taip pat neviešame teismo posėdyje nagrinėjama byla, kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.

Įstatymas numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas: 1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; 3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; 4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) Baudžiamojo kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; 7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; 9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka; 10) kitais Baudžiamojo kodekso numatytais atvejais. Kitais atvejais, t. y. įtariamojo ar kaltinamojo teisė spręsti dėl gynėjo reikalingumo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta juridinių asmenų atsakomybės.

Visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis Administracinių nusižengimų kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis.

Ne. Nuobaudų dydžiai yra skirtingi. Administraciniu nurodymu ar nutarimu skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu 5 ir ne didesnė negu 900 Eur.

Teismas nagrinėja Administracinių nusižengimų kodekso 119, 119¹, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas. Kitos administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos ne teismo tvarka.

Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas netiesiogiai teismui, o per šį nutarimą priėmusią instituciją.