NAUJIENOS

Irena Vapsvienė: „Ir toliau stengsiuosi, kad apylinkių teismų teisėjų balsas būtų girdimas, o problemos – ne tik žinomos, bet ir sprendžiamos“

Tai jau antroji Teisėjų tarybos kadencija Jums. Esate paskirta dirbti Biudžeto ir investicijų bei Teismų administravimo komitetuose. Kokias esmines apylinkių teismų problemas ketinate spręsti eidama šias pareigas?

2016 m. savo atstovu į Teisėjų tarybą mane iškėlė Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių teismų teisėjai, o 2020 m. manimi pasitikėjo ir įgaliojo jiems atstovauti įvairių apylinkės teismų teisėjai. Toks kolegų palaikymas išsklaidė mano abejones dėl dalyvavimo rinkimuose, parodė, kad mano veikla Teisėjų taryboje vertinama teigiamai, ir paskatino mane nesustoti. Būti Teisėjų tarybos nare nėra savitikslis dalykas. Tai ne tik didelė garbė, bet ir didžiulė atsakomybė bei darbas, reikalaujantis daug laiko, žinių, įgūdžių ir, deja, ne visuomet garantuojantis, jog bus pasiektas užsibrėžtas tikslas. Ne visi esminiai klausimai buvusioje Teisėjų tarybos kadencijoje buvo išspręsti, tačiau tikrai „pajudinti“. Pusiaukelėje yra dalis visai teismų bendruomenei svarbių projektų, kaip naujo Bylų sudėtingumo ir teisėjų darbo krūvio vertinimo modelio įgyvendinimas, esminiai Darbo krūvio skaičiavimo teismuose tvarkos ir Bylų paskirstymo teisėjams taisyklių aprašų pakeitimai, teismų ir teismo rūmų darbo krūvio suvienodinimo rekomendacijų projektai, teisėjo komandos formavimo (teisėjas + teismo posėdžio sekretorė + teisėjo padėjėjas), LITEKO 2 funkcionalumo tobulinimo ir daug kitų klausimų. Tikiuosi, turima patirtimi ir žiniomis prisidėti prie šių projektų įgyvendinimo, nes nemėgstu neužbaigtų darbų.

Ar matote būtinybę tobulinti teisėjų darbo krūvio paskirstymo modelį? Gal turite viziją, kaip turėtų keistis esama teisėjų specializacija?

Teisėjų taryba 2020 m. sausio 31 d. posėdyje patvirtino apylinkių ir apygardų teismų darbo krūvio netolygumo problemos sprendimo planą, kuriame numatytas ir darbo krūvio skaičiavimo teismuose tvarkos aprašo keitimas. Pasisakau už naujo Bylų sudėtingumo ir teisėjų darbo krūvio vertinimo modelio įgyvendinimą, iš esmės pakeičiant galiojantį Bylų sudėtingumo vertinimo modelį ir šiuo metu taikomą teismo / teisėjo darbo krūvio skaičiavimo formulę bei, itin svarbu, nustatant optimalų teisėjo / teismo darbo krūvį, grįstą balų skaičiavimo sistema. Nekyla abejonių, jog teisėjų specializacija turi didelę reikšmę tiek bylų nagrinėjimo kokybei, tiek operatyvumui. Šiuo metu 50 proc. (šešiuose iš dvylikos) apylinkės teismų teisėjai specializuojasi tik centriniuose teismo rūmuose, dviejuose apylinkių teismuose teisėjų specializacijos nėra nė vienuose rūmuose. Tai reiškia, jog 30 proc. apylinkių teismuose dirbančių teisėjų nagrinėja visų kategorijų bylas. Daugelis apylinkės teismų teisėjų norėtų specializuotis, tačiau tiek teisėjų skaičius teismo rūmuose (daugiau nei pusėje teismo rūmų dirba 3–5 teisėjai), tiek apibrėžtos teritorinio teismingumo taisyklės riboja šias galimybes. Šiuo metu galimi du keliai – tai teismo rūmų optimizavimas, stambinimas (pvz., iki 12 teisėjų rūmuose) arba teisinio reguliavimo pokyčiai, atsisakant teritorinio teismingumo ir įtvirtinant centralizuotą bylų paskirstymą visiems teismo, sudaryto iš teismo rūmų, teisėjams. Manau, jog antrasis būdas lemtų palankias sąlygas ne tik teisėjams specializuotis, bet ir darbo krūviui subalansuoti teismuose, sudarytuose iš teismo rūmų. Priimant pokyčių teismų sistemoje sprendimus dalyvauja ir savo valią išreiškia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teisėjų taryba. Nors net trijose Vyriausybės programose buvo numatyti uždaviniai teismams nebūdingas funkcijas perduoti kitoms institucijoms (dėl teismo leidimų išdavimo, santuokos nutraukimo bendru sutarimu, dalies administracinių nusižengimų bylų perdavimo nagrinėti ikiteisminėms institucijoms), tačiau sprendimai iki šiol nepriimti, kaip ir dėl papildomo finansavimo skyrimo (darbo užmokesčiui, patalpų remontui, papildomiems teisėjų padėjėjų etatams ir kt.). Labai norėtųsi, jog šie mūsų socialiniai partneriai mus ne tik išgirstų, bet ir aktyviau dalyvautų teismų sistemos pokyčiuose. Juk neturėdami bendro siekio, bendros vizijos bei priimdami nesuderintus sprendimus negausime norimo rezultato, o projektai ir liks tik popieriuje.

Ko palinkėtumėte sau, Teisėjų tarybai ir visai teismų bendruomenei?

Gražiausių metų švenčių proga norėčiau palinkėti: sau – prisiminti dar pernai duotą pažadą ir rasti laiko jį įgyvendinti; Teisėjų tarybai – DRĄSOS, RYŽTO ir STIPRYBĖS tiek atstovaujant teismų bendruomenei, tiek priimant sprendimus; teismų bendruomenei – BENDRYSTĖS, padedančios žvelgti pirmyn ir sutelkiančios bendriems tikslams bei siekiams. Na, o mums visiems – SVEIKATOS, OPTIMIZMO ir POZITYVUMO, nepaisant darbų gausos bei rutinos, dažnai aplinkinių išsakomos nepelnytos kritikos ir patiriamų neigiamų emocijų.

TEISMAI.LT

Kalbino Indrė Cvilikaitė